2G Visibility Study Group rushing to the Vilnius Airport to meet 15 million tourists comming to the Guggenheim in Vilnius / 2G matomumo tyrimo grupė skuba į Vilniaus oro uostą pasitikti 15-os milijonų turistų, atvykstančių į Guggenheimą
Savaime suprantama ir nenuginčijama tai, jog kartu su Ermitažo – Guggenheimo centro įkūrimu į Lietuvą sparčiai pradės plūsti turistai, kadangi, kaip teigiama šio muziejaus projekto aprašyme, kultūros dėka ne tik Baltijos šalių, bet ir Skandinavijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos meno centru. Negana to, pats projekto iniciatorius A. Zuokas pristatinėdamas šio „muziejaus- galiūno“ įgyvendinimo Vilniuje privalumus, teigė, jog mūsų gražiosios sostinės įtakos zonoje gyvena ne mažiau kaip penkiolika milijonų potencialių Guggenheim‘o lankytojų. Tai lemia absoliučiai ideali Vilniaus vieta Europoje, kuri kartu su moderniu, bei fantastišku Ermitažo – Guggenheimo muziejumi ir padės mums tapti lankomiausiu miestu savo regione. Trumpiau tariant, mes garantuotai būsime traukos centras, įdomybių kampelis, o gal savo išskirtinumu net pretenduojame tapti naujuoju „Neverlandu“. Visi kas tuo abejoja yra kvaileliai, juk tai taip šalia, beveik ranka pasiekiama. Ir išvis to net nereikia siekti, juk jau dabar esame užtikrinti savo sėkme ir didžiųjų ambicijų įgyvendinimu, bei JAU tapome regiono ekonominiu, politiniu ir kultūriniu lyderiu.
Ką gi, reikia ir toliau išlikti organizuotais, nuosekliai vykdyti savęs populiarinimo pasaulyje planą ir vykti į didį Vilniaus oro uostą pasitikti pirmųjų, tačiau toli gražu ne paskutiniųjų 15 milijonų turistų. Mes taip ilgai laukėme šios šlovės akimirkos, kada Vilnių okupuos meno ištroškę lankytojai, jog, gink Dieve, negalime pražiopsoti šių svarbių atvykusiųjų. Turistų pasitikimas, taip pat kaip ir nuosekli, bei tikslinga Ermitažo – Guggenheimo muziejaus įgyvendinimo politika, turi būti apgalvota iki smulkmenų.
Mes pasitiksime 15 milijonų turistų tam, kad jiems būtų lengviau susigaudyti Vilniuje, mirguliuojančiame pramogomis, bei alsuojančiame pakilaus gyvenimo būdo keliama smagia nuotaika. Mes kiekvieną iš jų išvešime iš laukinės Kirtimų aplinkos ir paėmę už rankų nuvesime lyg mažus vaikus prie esamo Guggenheim‘o muziejaus. Mes jais rūpinsimės tarsi globėjai, o atsidėkodami, malonieji turistai Vilniuje kurs naujas darbo vietas, bei dar labiau kels pragyvenimo lygį.
Kad viskas vyktų sklandžiai, pasidabiname išskirtiniais Ermitažo – Guggenheimo marškinėliais, papuoštais šio projekto simbolika, čiumpame plakatus, kuriuose įvairiomis kalbomis užrašytas retorinis klausimas “KAS Į GUGGENHEIM‘Ą?”, ir su šypsenomis veiduose lekiame link oro uosto.
 
Kadangi turistų bus be galo daug, nepamirštame ir garsiakalbio, be kurio būtų daug sunkiau suburti į vieną vietą tokią margą ir didelę lankytojų kompaniją.
Atsidūrę oro uoste, su nekantrumu laukiame atvykimo salėje ir tariamės tarpusavyje, kaip geriau pasirodyti šiems 15-ai milijonų Vilniaus svečių. Pirmos dešimt minučių praeina ramiai, nes vėluojantys skrydžiai – gan dažnas atvejis, tačiau vėliau visi pradedame šiek tiek nerimauti. Atsargumo dėlei, tenka paklausti atvykimo salėje stypsančių žmonių- gal jie numano, kodėl dar nenusileido lėktuvas su turistais į Ermitažo – Guggenheimo muziejų? Net pikta darosi, kai klausinėjami aplinkiniai ne tik kad nieko nenusimano apie PATĮ Guggenheim‘ą, bet ir teigia, jog nėra girdėję apie tokį didelį skaičių lankytojų. Ką gi, svarbu nepamesti blaivaus proto todėl laukiame toliau. Situacija tapo įtempta, kuomet nusileidus kažkokiam lėktuvui ir pro atvykimo vartus pabirus keleiviams, nei vienas neatsiliepė į mūsų kvietimą pisijungti prie Guggenheim‘o grupės.
 
 
Negana to, į oro uosto balkoną užlipusią mūsų pranešėją, vilties kupinu balsu pro garsiakalbį raginančią atsiliepti tuos, kurie matė pasimetusius 15 milijonų turistų, sučiumpa apsauga. Žinoma, tai – nesusipratimas, todėl skubiai bėgame gelbėti kolegės, nesuvokdami kodėl šiandien mūsų Guggenheim‘o matomumo studijai taip nesiseka.
Visgi, nuėję į tarnybines patalpas, susiduriame su geranoriška pozicija. Vos rimtiems dėdėms paaiškiname, jog laukiame lėktuvo su daugybe Ermitažo – Guggeneimo lankytojų, iškart sulaukiame paramos. Žodis Guggenheim net tokiose situacijose tampa raktu, atveriančiu kelius į tarpusavio supratimą. Solidus kostiumuotas žmogus mums paaiškina, jog skrydis į muziejų gali būti užsakytas, todėl informacija apie jį nerodoma švieslentėse. Negana to, šis aukštas pareigas užimantis vyriškis per raciją paklausia, ar laukiamas lėktuvas į Guggenheim‘ą, o tai puikus tarpusavio supratimo bei bendradarbiavimo Ermitažo – Guggenheimo projekto labui pavyzdys. Deja, sulaukiame neigiamo atsakymo ir pasimetę bei nuliūdę traukiame atgal į atvykimo salę.
Nors iš pradžių kirba mintys, jog 15-a milijonų ypač susidomėjusių pirmųjų muziejaus lankytojų pasimetė ir neatvyko, vėliau nusiraminame. Gal ši masė turistų jau laukia prie Guggenheimo muziejaus, dešiniajame Neries krante, tik yra nematomi?
Gerda Paliušytė
|
