Guggenheim Visibility Study Group performs an auction organized by Linas at JMVMC
Jono Meko vizualiųjų menų centro ir asmeniniu Artūro Zuoko kvietimu G2 grupė surengė viešą aukcioną Vilniaus Vartų patalpose, oficialiuosiuose Fluxus namuose. Jame buvo galima nusipirkti Lietuvos menininkų ir Artūro Zuoko minčių. Aukcione buvo tiriama visuomenės nuomonė apie Ermitažo-Guggenheimo projektą. Pirkdami vienos iš pusių mintis aukciono dalyviai taip galėjo išreikšti palankumą projektui arba dabartinei Lietuvos kultūrai, emocinį ryšį su ponu Zuoku arba Lietuvos menininkais, taip pat ir pasipriešinimą vienai iš pusių. Tarp aukciono dalyvių buvo ir Artūro Zuoko draugas, Nigerijos princas Augu.
Varžytuvės dėl minčių vyko pasitelkus specialiai sukonstruotą garso įrangą. Artūro Zuoko ir menininkų mintys buvo įrašytos į atskiras audiokasetes. Abu įrašus aukciono dalyviai girdėjo vienu metu iš dviejų atskirų garsiakalbių: vienas – Artūrui Zuokui, kitas – Lietuvos menininkams.
Tekstai buvo vienodo ilgio – po 188 žodžius. Taigi abiejoms nuomonėms buvo suteiktos lygiavertės sąlygos. Mintys pardavinėtos originaliais autorių sakiniais, kad parduodama mintis išliktų vientisa. Visgi, norint pabrėžti Fluxus, JMVMC ir Ermitažo-Guggenheimo muziejaus kosmopolitiškumą, visas aukcionas vyko anglų kalba (tik mintys skambėjo lietuviškai, tačiau jos nedelsiant buvo verčiamos į anglų kalbą).
Pradinės sakinių kainos nustatytos atsižvelgiant į realias spaudos ženklų kainas lietuviškoje spaudoje. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kokiuose leidiniuose paprastai spausdinami tokio pobūdžio tekstai. Taigi p. Zuoko mintys įkainotos pagal vidutinius tabloidinės spaudos, o menininkų – pagal kultūros ir meno spaudos įkainius. Kiekvienos minties (sakinio) vertė apskaičiuota pagal tokią schemą: apskaičiuota teksto bendra kaina, skaičiuojant proporcingai su spaudos ženklo kaina (kuomet tekstas susideda iš vidutiniškai 4000 ženklų), ta suma padalinta iš 188 (visi vieno teksto žodžiai įvertinti ta pačia suma). Gauta vieno žodžio kaina dauginta iš atitinkamo sakinio žodžių skaičiaus. Galutinis rezultatas – Artūro Zuoko žodžio pradinė kaina 6,5 karto didesnė už Lietuvos menininkų, pigiausia Vilniaus eksmero mintis kainavo 2,34 lito, o jo opozicijos – 42 centus.
Visgi toks kainų skirtumas nesumažino didelės Zuoko minčių paklausos. Jų buvo parduota šešios, kai tuo tarpu Lietuvos menininkų vos dvi. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, jog viena menininkų mintis aukciono metu pabrango beveik 17 kartų( nuo 1,56Lt iki 26,50Lt)!
Varžytuvėse neapsieita ir be netikėtumų. Aukciono dalyvių prašymu į aukcioną įtraukti ir kiekvieno iš tekstų autoriai (jie buvo įvardyti pasisakymų įrašų pabaigoje). Šios varžytuvės neturėjo pradinių kainų, mat aukciono rengėjams buvo neįmanoma įkainoti tiek Artūrą Zuoką, tiek Lietuvos menininkus, pasirinkti tam objektyvius, visiems suprantamus kriterijus. Tačiau tai nesutrukdė įnirtingos ir dažnai principingos dalyvių kovos. Frazė „Artūras Zuokas” buvo nupirkta už 4 litus 2 centus, „Lietuvos menininkai” – už 10 litų.
Taip pat dalyvių siūlymu vyko varžytuvės dėl tylos intarpų abiejų kasečių pradžioje, prieš autorių mintis. Jos, kaip ir dėl autorių, neturėjo jokios pradinės kainos. Šiuo atveju aukciono komisija negalėjo jos pasiūlyti, mat varžytuvių objektuose nebuvo jokios apčiuopiamos informacijos. Vis dėlto šį trūkumą dalyviai užpildė iš pradžių neapčiuopiamais kūrybiškumu ir konceptualizmu. Tačiau tai galiausiai buvo įvertinta 19 litų suma.
Kiekvienas varžytuvių nugalėtojas išsikovotas mintis ar kitą medžiagą gavo audiokasetės juostelės forma (juostelės atkarpos su sakiniais buvo iškirptos iš visos kasetės). Jos sandariai supakuotos į originalius permatomus polietileninius maišelius iš VP Market prekybos tinklo parduotuvės ir iškilmingai įteiktos nugalėtojams asmeniškai.
Aukciono pabaigoje suskaičiuota, jog viso surinkti 99 litai 10 centų. Renginio organizacinis komitetas dar vis svarsto, kaip bus panaudoti šie pinigai. Iš pradžių šiuos pinigus planuota paversti lobiu ir paslėpti jį Ermitažo-Guggenheimo būsimo muziejaus vietoje šalia Baltojo tilto. Tačiau šios idėjos atsisakyta kaip galinčios padaryti neigiamą įtaką Vilniaus miesto landšaftui. Taip pat, siūlyta visus surinktus pinigus iškeisti į vieno cento monetas ir jas sulydžius išlieti virtinuko skulptūrą. Visgi tai sukėlė abejonių dėl betikslio pinigų eikvojimo. Šiuo metu svarstomos galimybės šiuos pinigus skirti Vilniaus elgetoms arba alternatyvių Ermitažo-Guggenheimo projektui idėjų įgyvendinimui.
Linas Tranas
|
