EN LT



PADETIS PAGEREJO 2007-07-25

2007 07 25

PADETIS PAGEREJO

PETICIJA UZ LIETUVA IGYVENDIMA UZSIBREZTUS TIKSLUS:

1. Peticijai Lietuvoje pritare virs 8000 zmoniu
2. Peticijai uzsienyje pritare virs 300 ytakingu intelektualu

Petijos tarpiniai tikslai pasiekti:
Vyriausybes Peticiju komisija pripazino peticija, o
Vyriausybe pavede ministerijas sudaryti darbo grupes:
del vieshos erdves ir nacionalinio statuso suteikimo kriteriju.

Beje, Peticijos reikalavimas del vieshu erdviu apibudinimo, ju kokybiu ir registro
atliepia Europos Sajungos direktyvai del miesto atviru erdviu. Apie tai  daugiau pasnekes Jurate.

Per metus laiko "Vieshos erdves" savoka tapo viesho diskurso dalimi,
aptariama ne tik politiku programose, PR, bet ir tapusi VEKS 2009m.
programos dalimi. (projektas "Laikinos viehos erdves")

Jeigi pries metus daug kas abejojo vieshos erdves savoka ar nekomercinio
kino teatro rentabilumu, tai dabar pvz. ir A.Zuokas kalbedamas apie
Gugenheimo projekta  akcentuoja vieshos erdves ir nekomercinio kino centra.

Mes matome tap tikra neranguma, nekompetencija, todel Velgi tik nevyriaysbiniu organizaciju dalyvaimo uztrikinmas, bendruomeniu daluvavimas svarstymuose, ministeriju darbo grupese gali uztikrti produktyvu Vyraiausybes iskeltu uzdaviniu sprendima.

Siuo metu mieste jau planuojami net keli nepriklausomo ir nekomercinio
kino centrai ir tai yra didziulis musu visu, pritarusiuju Peticijai laimejimas.
Mums pavyko perlauzti visuomenes ir valdzios samone. Taciau tai dar
iaskiau parodo, kita dalyka - kad truksta vieno didelio kino centro.
Truksta Lietuvos. Faktas, kad nei vienas Europos Kulturos sostines paraiskoje
Briuseliui minimu kulturos centru nebus pastatytas, tai kodel neishsaugoti to ka turime. Gal taip yra pigiau? Kino rinkos augimas, ir lankomumas virsijo lukescius.
Siuo metu galime priskaiciuoti net

kulturines infrastrukturos  ar miesto infrastrukturos
tvarkymas yra puikus darnaus ir atsakingo verslo pavyzdys. Tai turetu
tapti pavyzdziu ir uzsienio investuotojams, daznai nesuprantantiems
vietines kulturos ar nekreipiantiems demesio i vietines tradicijas.


sie zenklai, o taip pat ir verslininku programa "Verslas Lietuvai" rodo Samoningumo lygio augima, ytakojanti ir kulturos lygy, kuris neisvengiamai ishsiskleis 2009, kai svesime Lietuvos 1000-mety ir Vilnius taps Europos Kulturos sostine.
Tai kas jau keleta metu vyksta Lietuvos aiksteje, aiksteje priesais
Lietuvos kinoteatra tapo tarptautiame kontekste pripazintu kulturos
fenomenu, apie kuri diskutuoja pasaulinio leidiniai, kuratoriai, valstybes
institucijos. Meniniai, politiniai, teisiniai Veiksmai vieshoje erdveje ne
tik patrauke pasaulio demesy, bet ir suteikia neeilini precedenta,
galinty testi visame pasaulyje pripazinta Fluxus kulturos tradicija.

SIURREALISTAI, DADA, SITUACIONISTAI, ir galiausiai FLUXUS judejimas
itakojo miesto kulturini identiteta. KAs tai yra.
Tai ir yra ta visuma nuo kuiros pagereja gyvenimo kokybe -zmonesm pasidaro mieste
prasmingiau, o del to ir idomiau gyventi. Zmones atranda naujas gyvenimo kokybes
izvlgas inspiracijas, kuriu materialine gerove negali uztikrinti.

FLUXUS viskas judejime, taip pat paveike ir politine raida:
Milan Knizak Cekijoje, Vytautas Liandzbergis Baltijos Kelias.
Liandzbergio zmoniu linija

Mums artima musu tautieciu Jurgio Maciuno ir Jono Meko (JAV)
menine praktika, pries 30 metu pakeitusi ir itakojusi Soho rajono Niujorke
urbanistine pletra. Butent per meno projektus, itraukiancius bendruomene
jie keite ir urbanistine ir investicine ir netgi teisine aplinkas ir
praktikas. Gugenheimo muziejuje eksponuojama Fluxus kolekcija turetu
unikalu shansa butu susieta su gyva tradicija-gyvuoju paveldu - Fluksus
tradicijos pratesimu Lietuvoje vieshose erdvese. Jei Vilnius, is tikruju
pretenduoja tapti pasaulio avangardo sostine yra svarbu, kad kulturos
procesai butu suprantami zymiai giliau ir priverstu pasitempti ar /ir
itakotu tiek teise, tiek ir versla ar ekonomika ar juolab ir politika.


Siuo metu formuojasi labai idomus reiskinys, kai teise gali tapti
suprantama kaip kulturos dalis, ne tik teisines kulturos bet dvasines,
jeigu norite, kulturos dalis. Lietuvos teismu institucija turi neeiline
galimybe atsakyti i klausima ar gali pilieciai atstovauti viesha interesa
ar ne. Ar teisinem priemonem galima ishspresti viesho intereso klausimus
paaiskes greitu metu.


Kai kurie spaudoje pasirode praneshimai bande tapatinti musu judejima su
kova pries investicijas, pries pletros bendroves ar pan. Turime pasakyti
kad mes kovojame is tikruju visai skirtinguose lygmenyse. Mes nesame nei
pries viena ar kita bendrove, taciau norime pasakyti, kad siekdamos savo
tikslu jos privalo paisyti viesho intereso. Juo labiau viesha interesa
turetu atstovauti ir pilieciu valia igyvendinti uz musu visu mokesciu
moketoju islaikomi valdzios pareigunai.

Mes esame uz viesha interesa. Ar jus esate pries?