EN LT



Po atstatymo priedanga – barbariškas paveldo naikinimas 2007-04-03

2007 04 03

Po atstatymo priedanga – barbariškas paveldo naikinimas

Mindaugas Jackevičius, http://www.delfi.lt/
 
Vilniuje, prisidengus esą vykdomu atstatymu, kyla įvairiausi nauji pastatai. Specialistai muša pavojaus varpais, kad vykdant statybas naikinamas požeminis archeologinis paveldas, rausiami garažai, nesilaikoma atstatymo projektų. Sostinės mada užsikrečia ir kiti šalies miestai, o pažeidžiant įstatymus iškilę statiniai lieka stovėti.

Nebeliks suoliukų po medžiu? 

„Atstatyti reiškia padaryti tai, kas buvo pagal planus, pagal nuotraukas“, - DELFI sakė restauratorė Gražina Drėmaitė. Anot jos, atstatant pastatus dažnai nesiremiama istoriniais dokumentais, nuotraukomis, ikonografija, architektas statinį „projektuoja iš fantazijos srities“. Anot G. Drėmaitės, panašūs procesai prasidėjo atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus privatizaciją, kada visa valstybės ekonomika pavirto maksimalaus pelno siekimu.

„Atstatant visuomet pirmiausia susiduri su archeologija – pasikasinėji, atsikasi dažniausiai pamatus ir rūsius, pagal tą perimetrą ir augini (pastatą – DELFI) kaip nulaužtą dantį prieš tai pasitelkęs istorinę medžiagą. Pas mus dabar kas yra? Baisiausias dalykas – požeminiai garažai, kurie iš tikrųjų sunaikina visą archeologinį pagrindą, visą buvusio pastato įrodymą“, - aiškino G. Drėmaitė.

Kaip pavyzdį ji pateikė sausio pabaigoje Šiaulių gatvėje nugriuvusio namo pašonėje statomo daugiabučio „Mikalojaus žiedas“ pavyzdį. „Koks gali būti atstatymas, jeigu visi rūsiai išgriauti, sunaikinti ir padaryti garažai?“, - apie pastato „atstatymą“ kalbėjo G. Drėmaitė. Anot jos, nuo statant garažus išrausiamų duobių ir griūva aplinkiniai namai.

Specialistė sako, kad dalis pastatų savininkų leidimų statyboms negauna, o kiti jų neprašo visai. Leidimus namų atstatymui išduoda savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas. Tačiau departamentas, pasak restauratorės, „nieko nežiūri – sėdi savo kabinetuose ir varto popierėlius“. „Dabar atrodo, kad visas Vilnius visiškai nesiskaito. Kur besi pirštu – ten blogai. Daug kas sako, kad reikia kurti sąjūdį už Vilniaus išlikimą - nors tokį, koks jis yra“, - kalbėjo G. Drėmaitė. Ji prognozuoja, kad greitai sostinėje nebebus nei kur atsisėsti ant suoliuko po medžiu - kol maži medeliai užaugs, nutrokšime. Jai taip pat neramu, kad naikinamos viešosios erdvės ir skverai.

Anot pašnekovės, situacija geresnė tik tuose miestuose, kur mažiau pinigų. „Klaipėdoje visas senas paveldas šluojamas nuo paviršiaus – turim vienintelį uostą su būdinga Mažosios Lietuvos architektūra. Vardan pelno nesiskaitoma“, - piktinosi restauratorė.

Požeminiai garažai sunaikina archeologinį paveldą

Architektas paveldosaugininkas Algimantas Gražulis sako, kad prisidengiant atstatymu suniokotų pastatų sostinėje – daugybė. Žinomiausių tokių pastatų sąrašą jis pradeda „visų mūsų gėda „Novoteliu“ (viešbučiu „Novotel“ Gedimino prospekte), kurį statant nugriautos 2 aukštų sienos, sunaikintas archeologinis paveldas.

Kitas pavyzdys – 11 numeriu Subačiaus gatvėje pažymėtas pastatas. Anot A. Gražulio, čia šalia Vilniaus gynybinės sienos, remiantis atstatymu, pastatytas 2 aukštų viešbutis. Jis remiasi į gynybinės sienos pamatus. „Ką gali sakyti tokiu atveju, kai visi parašai gauti – nebent statybininkams palinkėti sėkmės darbuose“, - ironizavo pašnekovas.

Jis pamini ir šalia Katedros aikštės stovintį viešbutį „City Park Hotel“, kurio statyba traktuota kaip atkūrimas. Čia, anot A. Gražulio, sujungtos istorinės valdos, kurių vietoje panašaus tūrio pastatas niekada nestovėjo. Statant viešbutį sunaikinta požeminis archeologinis pagrindas, įrengti požeminiai garažai. Architektas paveldosaugininkas pamini ir „Mikalojaus žiedą“ – deklaruojama, kad vykdomi atkūrimo darbai, tačiau rausiami 2 aukštų požeminiai garažai.

Į žinomiausių „atstatymo“ šedevrų sąrašą sostinėje specialistas įtrauktų ir 40, 42 bei 44 numerio Krivių gatvės dviaukščius daugiabučius su mansardomis bei požeminiais garažais. Čia nukasti saugomos kalvos šlaitai, priklausantys Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui.

Paminėtinas vadinamasis „žydų kvartalas“ Mėsinių, Ašmenos ir Žemaitijos gatvių sankryžoje. A. Gražulis sako, kad nors čia atkurtos užstatymo linijos, tačiau statant požeminius garažus sunaikinta didžioji dalis archeologijos, iš esmės pakeista vidaus išplanavimo struktūra.

Dar drastiškesnis pavyzdys – viešbutis Bokšto gatvėje bei po juo pastatyti požeminiai garažai. Šioje vietoje, pasak A. Gražulio, jokio pastato anksčiau visai nebuvę.

Jis pamini ir planuojamą griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą, kurio vietoje prisidengus atkūrimu neatlikus archeologinių tyrimų planuojama statyti požeminius garažus. Anot A. Gražulio, minėtinas ir „Kempinski“ viešbutis prie Universiteto ir L.Stuokos – Gucevičiaus gatvių sankryžos. Prie jo užsimota statyti priestatą ant gynybinės sienos pamatų.

Įstatymams prieštarauja, tačiau lieka stovėti

Pasak A. Gražulio, pagal įstatymo reikalavimus atkuriami valstybei ir visuomenei itin reikšmingi ir vertingi dalykai. Tam turi pritarti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomenė. Specialistas sako, kad Lietuvoje pamirštama, jog Senamiestis – valstybės saugoma archeologinė vietovė, kurioje neleidžiamos statybos. „Pastatyti pastatai praktiškai prieštarauja įstatymams, tačiau jie stovi, nes parašai sudėti“, - konstatavo A. Gražulis. Pasak eksperto, tokie atvejai įgauna pagreitį.

A. Gražulis mano, kad precedentą į pasaulio paveldo sąrašą įrašytose Vilniaus Senamiesčio ribose statyti požeminius garažus davė sostinės savivaldybė ir šalies Vyriausybė, užsimojusios po puse Gedimino prospekto ir Savivaldybės aikštės iškasti požeminius garažus.

Architektas paveldosaugininkas sako, kad šioje srityje nėra kontrolės, o tai reglamentuojanti teisinė sistema neatspindi nūdienos realijų – socialistinio-kapitalistinio laukinio realizmo. Anot jo, blogiausios tendencijos ir pinigų srautai eina iš sostinės, tačiau neatsilieka ir Klaipėda.

Tačiau jis regi „atstatymo“ apraiškų ir provincijoje – Telšių Senamiesčio viduryje pastatyta „Maxima“, ji išdygo ir greta Marijampolės istorinio centro. Jis pamini ir šalia barokinio vienuolyno Kaune statomą „Akropolį“. Pasak specialisto, didieji prekybos centrai turėtų įsikurti už miesto, pavyzdžiui, šalia autostrados Vilnius-Kaunas.

Atsispirti spaudimui – sunku

„Teoriškai taip, o praktiškai labai sudėtinga. Baudos juokingos, įstatyminė bazė tokia, kad nėra taip paprasta“, - DELFI sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius. Departamento direktorius priminė, kad pastatų Kuršių Nerijoje byla pasiekė Konstitucinį teismą. Anot jo, ši byla turėtų tapti lakmuso popierėliu – jeigu ten nepavyks įrodyti tiesos, pasitvirtins, kad teoriškai nubausti galima, tačiau praktiškai – ne.

Jis sako, kad Vilniuje situacija geresnė nei prieš trejus ar penkerius metus. Užtat didžiausios bėdos ateina į kitų miestų senamiesčius – pajūrio miestus ir Kauną. A. Kuncevičius pripažįsta, kad paveldosaugininkai ne visada atlaiko didžiulį pinigų spaudimą.

A. Kuncevičius teigia, kad dauguma tekste minėtų statybos pažeidimų – senesni, o naujasis prieš 2 metus priimtas įstatymas - „kietesnis“. Pagal minėtą įstatymą uždraustas mansardų įrengimas, pastato aukštinimas, tačiau kol kas dar ne visai pasiruošta visų jo normų įgyvendinimui. Paveldosaugininkas sako, kad požeminius garažus įrengti galima, jeigu atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Pasak jo, neįrenginėjant požeminių garažų, senamiestis pasprings nuo automobilių, tad kai kuriose vietose juos įrengti leidžiama.
 
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=12734621