EN LT



Judėjimas už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą – skyla 2007-07-05

2007 07 05

Judėjimas už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą – skyla  
 
Dina Sergijenko
| Alfa.lt

 Buvęs „Lietuvos“ kino teatras laukia būsimų rekonstrukcijos darbų – planuojama vietoje vienos tūkstančio vietų kino salės įrengti dvi ir atsinaujinusiame kino teatre 2009-aisiais rodyti nekomercinį kiną. Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovų nuomone, 2009 metais kino teatro vietoje geriausiu atveju bus duobė. Tuo tarpu kino režisierius Arūnas Matelis teigia, jog dabar vyksta „kova dėl kovos“ ir kabinėjamasi prie smulkmenų.

Ketvirtadienį Europos informacijos centre vykusioje diskusijoje „Neformali demokratija: europiečių protesto judėjimai už viešąjį interesą – „Lietuva“ ir Bergenas: dvi kovos istorijos, dvi meninės interpretacijos, dvi teismo bylos“ susirinkusiems buvo pristatyti „Lietuvos“ gelbėjimo akcijos rezultatai, bet ir papasakota apie panašią patirtį turintį Bergeno miestą Norvegijoje.

Bergeno miesto taryba 2004 metais planavo pasirašyti sutartį su reklamos milžinais „Clear Channel“ ir „JCDecaux“, suteikiančią jiems visame mieste eksponuoti reklamą. Tačiau Bergeno senamiestis įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą ir visuomenė, sužinojusi apie sutartį, pradėjo protesto akciją. Miesto tarybą įsiklausė į piliečių reikalavimus ir sutarties pasirašymą atšaukė. Dėl šio įvykio reklamos kompanijos bylinėjasi teisme su miesto taryba, reikalaudamos sumokėti apie 200 milijonų Norvegijos kronų.

Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ lyderė Rasa Kalinauskaitė apgailestavo, kad Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Jos teigimu, du kartus buvo surinkta po daugiau nei septynis tūkstančius piliečių parašų už „Lietuvos“ kino teatro ir viešosios erdvės išsaugojimą.

Anot R. Kalinauskaitės, į tai nebuvo atsižvelgta ir buvusio kino teatro erdvė bus užstatyta gyvenamaisiais namais: „Valstybė aiškiai palaiko privačius interesus ir piliečių teisės susiaurėja iki minimumo.“

Tuo tarpu kino režisierius Arūnas Matelis teigė, jog jo nuomone kova dėl „Lietuvos“ kino teatro tapo kabinėjimusi prie smulkmenų ir sąjūdžiu imta nepasitikėti. „Dėl to kinematografininkų sąjunga ir prodiuserių asociacija nebepalaiko (sąjūdžio – aut.) idėjų“, – sakė A. Matelis.

Anot kino režisieriaus, apmaudu, kad judėjimo dalyviai skeptiškai pasižiūrėjo į „M2 Invest“ planus rekonstruoti kino teatrą ir vietoje vienos tūkstančio vietų kino salės įrengti dvi. Anot jo, tokia didelė kino salė finansiškai nebūtų sėkminga: „Nežinau nei Europoj, nei Amerikoj kino salių su tūkstančiu vietų, kurios sėkmingai funkcionuotų.“

http://www.alfa.lt/straipsnis/142787