EN LT



Gedimino Urbono viešas laiškas LRT direktoriui 2008-04-18

2008-04-18

Gedimino Urbono viešas laiškas LRT direktoriui

Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Urbonas išplatino viešą laišką Lietuvos televizijos ir radijo direktoriui Audriui Siaurusevičiui, atkreipdamas dėmesį į „manipuliacijas už mokesčių mokėtojų pinigus“. Skelbiame visą G. Urbono laišką.

2008 m. balandžio 15 dieną Lietuvos televizijos laidoje „25-tas kadras“ (kuri, beje, už mokesčių mokėtojų lėšas LRT rengiama kartu su privačia A.Matelio studija „Nominum“) buvo parodytas pabrėžtinai šališkas pasakojimas apie „„Lietuvos“ kino teatro ateitį“.

Prisidengę viešąja nuomone, laidos rengėjai iš esmės atliko vienos (A. Matelio itin palaikomos) nekilnojamojo turto plėtros bendrovės rengiamo projekto reklamavimo funkciją bei siekė daryti spaudimą šiuo metu vykstantiems teismo procesams, susijusiems su buvusiu „Lietuvos“ kino teatru.

Šioje laidoje vedėjos kalbinamas UAB „M2 Invest“ nekilnojamojo turto plėtros direktorius Robertas Staskevičius, atstovaujantis privačios bendrovės plėtros projektui, dėl kurio pasekmių šiuo metu bylinėjamasi administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose, tarsi reklaminiame klipe piešė gražią NT plėtros projekto ateitį ir mėgino įteigti žiurovams, kad „privatus investuotojas siekia pastatyti kino teatrą, tuo metu keturi protestuotojai tam trukdo“.

UAB „M2 Invest“ atstovas ir kiti kalbinti pašnekovai uoliai reklamavo nekilnojamojo turto projektą, savo niekuo nepagrįstus privačius pažadus pateikdami kaip gryną pinigą. Beje, A.Matelis ne kartą viešai atstovavo minėtos bendrovės privatiems interesams, tačiau, mano giliu įsitikinimu, mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas visuomeninis transliuotojas turėtų išlaikyti objektyvumą, nešališkumą ir atstovauti viešajam interesui, o ne tenkinti privačių bendrovių turtinius interesus.

Šiandien visi puikiai supranta, kad privatūs investuotojai yra atskaitingi tik savo akcininkams ir vienas bei pagrindinis jų tikslas – siekti pelno savo akcininkams. Šioje LTV laidoje išreklamuoti privačios UAB „planai įrengti kino teatrą“ nėra paremti jokiomis garantijomis (įsipareigojimais) nei miestui, nei valstybei.

Šia laida, akivaizdu, siekta formuoti nuomonę, kad „protestuotojai pasisako prieš kino teatrą“, taip pat – kad „neaišku ko nori tie protestuotojai“, tačiau nebuvo suteikta teisė pasisakyti kitai – oponuojančiai pusei.

Nuo 2005 m. Vilniaus miesto bendruomenės atstovai, aktyvistai, susibūrę į judėjimą Už Lietuvą be kabučių, siekia teisėtais būdais išsaugoti „Lietuvos“ kino teatrą ir aikštę, kuri valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota „veiklai, susijusiai su kinu“. Miesto gyventojai ir piliečiai jiems prieinamais būdais – reikšdami poziciją viešojoje erdvėje, dalyvaudami viešojo svarstymo procedūrose bei teismo procesuose – gina teisę į miestą, teisę išsaugoti viešąsias ir kultūros erdves. Miestas priklauso visiems, ne vien uždarosios bendrovės akcininkams. Tuo metu privati bendrovė siekia pasitvirtinti detaliojo planavimo sąlygas, leidžiančias nugriauti kino teatrą, o vien kino teatrui skirtą valstybinės žemės sklypą bei aikštę užstatyti daugiabučiu daugiaaukščiu gyvenamuoju namu. Piliečius, kvestionuojančius valdininkų veiksmus detaliojo planavimo procedūrose, ši bendrovė persekioja pasitelkdama teismą.

Šioje televizijos laidoje buvo visiškai nutylėta tai, jog statytojai ir valdžios institucijos, bandydami pasisavinti valstybinę žemę, pažeidžia šalies Konstituciją, Europos Sąjungos teisę ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai nuslėpus, faktiniai įstatymų pažeidimai laidoje buvo pateikti kaip patraukli plėtros veikla, o visuomenės narių reikalavimai laikytis įstatymų – kaip jų asmeninis įnoris. Iš esmės laidoje skatinta nepaisyti įstatymų. Mano įsitikinimu, nacionalinis transliuotojas neturi teisės propaguoti teisinio nihilizmo.

Tokios laidos kaip ši tikrai nepaskatins dialogo, susikalbėjimo, reikalingo visiems piliečiams šiuo neramiu valstybės krizės laikotarpiu. Priešingai, ši laida dar labiau aitrina konfliktą, ji tarnauja siekiams įteisinti nelygiateisiškumą ir nusavinimo diktatūrą. Tokia kitokios nuomonės cenzūra primena totalitarizmo epochą ir gilų sovietmetį bei pažeidžia žmogiškąjį orumą ir žmogaus teises.

Skandalinga, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas visuomeninis transliuotojas naudojamas privačios bendrovės tikslams įgyvendinti. Taip elgdamiesi laidos rengėjai pamina žurnalistinę etiką, kuri reikalauja suteikti progą kitai pusei išsakyti savo poziciją. Taip manipuliuojama viešąja nuomone, o žiūrovai – klaidinami.

Norėtųsi tikėti, kad nacionalinė televizija netaps kišenine – privačių bendrovių parankine, kuri, siekdama įsiteikti rėmėjams, kartu su jais baudžia kitaip galvojančius ir bandančius apginti savo teisę turėti kitokią nuomonę piliečius.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūs, kaip LRT vadovas, pademonstruosite gerą valią ir imsitės priemonių, kad klaida, kurią padarė LRT laidos „25-tas kadras“ rengėjai ir jų vadovai, būtų ištaisyta. Lauksiu oficialaus LRT ir laidos rengėjų atsiprašymo dėl paminto objektyvumo ir dėl pažeistų žiūrovų bei piliečių teisių, taip pat – kad lygiateisiškumo pagrindu suteiksite galimybę išsakyti savo poziciją ne vien UAB akcininkams ar jų parankiniams, bet ir savo nuomonę ginantiems piliečiams.

Bernardinai.lt

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/77433