EN LT



,,Lietuvos“ kino teatro gynėjų ir verslininkų ginčas įstrigo teisme 2008-04-17

2008-04-17 13:28  BNS http://www.alfa.lt/

,,Lietuvos“ kino teatro gynėjų ir verslininkų ginčas įstrigo teisme

Neformalaus judėjimo ,,Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistai, iš kurių ,,Lietuvos“ kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė ,,Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei pusės milijono litų už stabdomus verslo planus, norėtų, kad teismo procese dalyvautų ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija.

Tokį prašymą Vilniaus apygardos teismui parengiamajame posėdyje ketvirtadienį pateikė vienas iš atsakovų šioje byloje, muzikologas Tomas Bakučionis. Jis pridūrė, kad kad ateityje tokių bylų Lietuvoje gali būti ir daugiau, todėl asociacija, nagrinėjant panašius ginčus, galėtų remtis šiuo pavyzdžiu ir įgyvendinti savo tikslus.

Reklama
T.Bakučionis pageidavo, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacija byloje būtų įtraukta trečiuoju asmeniu.

Teisėja nusprendė kol kas šio prašymo netenkinti, nes bus tik apsunkintas bylos nagrinėjimas. Tačiau atsakovams neužkertamas kelias pateikti tokį prašymą vėliau.

Kitas parengiamasis posėdis vyks birželio 10 dieną. Iki to laiko bus sulaukta kito teismo sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo. Jį kitą pirmadienį paskelbs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tada paaiškės, ar Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai pasirašė išvadą dėl plano tvirtinimo - esą kino teatras nepatenka į Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną. Šio sprendimo laukia bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.

Neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovai teigia, kad Pylimo g. 17 esančio detaliojo plano įgyvendinimas padarys didelę žalą senamiesčiui.

Verslininkai Vilniaus apygardos teismui yra apskundę paveldo ekspertę Jūratę Markevičienę, muzikologą T.Bakučionį, kino režisierių Vytautą Damaševičių ir menininką, nacionalinės premijos laureatą Gediminą Urboną. Šie asmenys protestavo prieš ilgus dešimtmečius sostinėje veikusio kino teatro uždarymą ir nugriovimą. Jų teigimu, ,,Lietuvos“ kino teatras - 7-tojo dešimtmečio modernistinės architektūros paminklas.

Nors teisėja ne kartą priminė šalims apie galimybę susitaikyti, šalys kol kas nesvarsto galimybės sudaryti taikos sutartį.

Negana to, sausį įmonės ,,M2 Invest“ advokatė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pateikti didesni reikalavimai - iš neformalaus judėjimo aktyvistų prašoma priteisti jau 609 tūkst. litų, esą atsakovai stabdo verslo planus, o bankui toliau reikia mokėti palūkanas už kreditą.

Pirminiame ieškinyje iš šių asmenų buvo prašoma priteisti 250 tūkst. litų.

Tuo tarpu atsakovai sako, kad verslininkai pirmiausia turėjo viską apgalvoti, o ne imti kreditus.

,,UAB „Rojaus apartamentai“ ieškinys civilinėje byloje yra nepagrįstas. Manome, kad tokiais ieškiniais siekiama įbauginti visuomenę, atgrasinti ją nuo valdžios pareigūnų kritikos, nuo dalyvavimo socialiniuose šalies ir miestų kūrimo procesuose, gąsdinant turto areštu, finansinėmis ir kitokiomis pasekmėmis“, - rašoma judėjimo pranešime spaudai.

Verslininkai prašo padengti jiems visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turtą.

,,Tie žmonės, kaip fiziniai asmenys, kelia klausimus, kurie yra ne jų kompetencijoje. Mes patyrėme teismo procese irgi tam tikrų nuostolių. Tai yra natūralu, kad tie žmonės turi atsakyti už savo veiksmus“, - žiniasklaidai yra sakęs „Rojaus apartamentų“ akcininkės bendrovės „M2 Invest“ generalinis direktorius Dalius Kaveckas.

Menininkas G.Urbonas apstulbo sužinojęs, kad jo veikla kovojant dėl paveldo objekto privatininkams atrodo neteisėta. Jo teigimu, tai bus pirmas kartas, kai pilietis gali būti nubaustas už bandymą realizuoti savo teisę viešai dalyvauti planuojant teritorijas, teikti pasiūlymus ir skundus.

,,Keturi piliečiai, vykdydami teritorijų planavimo įstatyme numatytą procedūrą, apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijos neadekvatų atsakymą į skundus. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB ,,Rojaus apartamentai“ šituos veiksmus vadina neteisėtais, eksperimentavimu viešojo intereso gynimo srityje, bandymu apeiti teisės normas ir panašiai. Kyla toks neeilinis precedentas“, - yra sakęs G.Urbonas.

,,Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Tuometinė ,,Turto vystymo grupė“, priklausiusi konsorciumui ,,NDX Development“, kuris buvo ,,Vilniaus prekybos“ grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. ,,Lietuvos“ kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.

2005 metais iš „Vilniaus prekybos“ pastatą įsigijo įmonė ,,Rojaus apartamentai“, kuri iki 2008-ųjų pabaigos ketino pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.

Dabar ,,Rojaus apartamentams“ nuosavybės teise priklauso buvusios ,,Lietuvos“ pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m.

,,Rojaus apartamentų“ akcininkai - 90 proc. akcijų valdanti bendrovė ,,Cinema Scotland“ ir įmonė ,,M2 Invest“, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.

Į naująjį pastatą ,,Lietuvos“ vietoje planuojama investuoti 25 - 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas. Sklypo detalųjį planą turėtų tvirtinti Vilniaus taryba.

Nors dar nėra aišku, kada ir ar iš viso bus pradėtos naujojo pastato statybos, būsimame pastate planuojamame įrengti kino centre jau planuojami renginiai bei kuriama programos ,,Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ kino programa.

Siekdami išsaugoti kino teatrą, peticiją pasirašė 7000 piliečių.

Peticijoje buvo reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos“ kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.

Tačiau peticija, kurioje prašoma buvusiam ,,Lietuvos“ kino teatrui suteikti nacionalinės svarbos statusą, įvardyta kaip neturinti teisinio pagrindo.

http://www.alfa.lt/straipsnis/c68958