EN LT



Visuomenininkai kviečia į viešą diskusiją dėl prioritetų, puoselėjant Vilniaus senamiestį 2008-07-11
Visuomenininkai kviečia į viešą diskusiją dėl prioritetų, puoselėjant Vilniaus senamiestį

Jau liepos 16 dieną Vilniaus miesto taryba svarstys „Rojaus apartamentų“ projektą, kurį ketinama įgyvendinti, nugriovus „Lietuvos“ kino teatrą. Lietuvos ambasadorė prie UNESCO I. Marčiulionytė ir KPD direktorė D. Varnaitė siūlo surengti viešą diskusiją dėl šio projekto.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija, vienijanti apie 20 visuomeninių organizacijų, perspėja, kad projektas yra iš esmės ydingas paveldosaugos požiūriu. Pasak šios komisijos atstovų, „Lietuva" kritikų vadinama „monstru", bet jos vietoje siūloma statyti carizmo laikotarpio imitaciją, ignoruojant LDK vertybes, dėl kurių saugomas Vilniaus senamiestis.

Atsakydama į visuomeninių organizacijų kreipimąsi, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO I. Marčiulionytė pažymėjo, kad „Vilniaus senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas ne dėl carinio laikotarpio architektūros – pasaulinį pripažinimą pelnė charakteringa Vilniaus senamiesčio gatvių tinklo struktūra, gotikos, renesanso, klasicizmo ir baroko architektūros paminklai. Pasaulio paveldo komitetas pabrėžė, kad Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, įtaką viso regiono architektūros ir meno plėtotei turėjo XIII – XVIII amžiais".

Taip pat ir  KPD direktorė D. Varnaitė kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetą, prašydama nedaryti sprendimų dėl „Lietuvos" vietoje planuojamų pertvarkų, kol dar kartą nebus apsvarstyti paveldo apsaugos argumentai.

Visuomenininkų įsitikinimu, esminis klausimas, kuris iškyla šiandien - kas yra vertybinis prioritetas Vilniaus senamiestyje.  LDK paveldas - ar carizmo laikotarpiui būdingų kvartalų imitacijos?  Atsakymų siūloma ieškoti viešoje diskusijoje, kuri rengiama liepos 14 dieną 15 valandą Atviros Lietuvos Fondo patalpose Vilniuje (Didžioji g. 5).

Diskusijoje  jau sutiko dalyvauti Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė, dr. Romas Pakalnis, KPD direktorė Diana Varnaitė, tarptautinė kultūros paveldo narė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė, paminklosaugininkas Naglis Puteikis ir kiti.

Į diskusiją kviečiami visi, kam rūpi kultūros paveldas, nes, pasak jos rengėjų, įžanga į Europos kultūros sostinės metus gali tapti UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio darkymas carizmo laikotarpiui būdinga architektūra ir teisinis nihilizmas.

Bernardinai.lt primena, kad ginčai dėl didžiausio Lietuvoje kino teatro vyksta jau ne pirmus metus. Vyksta net teismų procesai, kuriuose verslininkai bando prisiteisti iš protestuotojų kompensaciją už esą trukdymus vykdyti projektą.

Beje, „Rojaus apartamentų" projektą suderino visos atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos. Tačiau, Alternatyvios paveldo komisijos tvirtinimu,  šie suderinimai privalo būti panaikinti, nes yra padaryta šiurkščių klaidų paveldo apsaugos požiūriu. Visuomeninkai taip pat reikalauja iš naujo peržiūrėti „Lietuvos“ kino teatro likimą, nes, įįgyvendinus „Rojaus apartamentų" projektą, esą bus sunaikinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų urbanistinė struktūra ir jos vietoje sukurta carizmo laikotarpiui būdingo kvartalo imitacija.

 Taip pat tvirtinama, jog „Rojaus apartamentų" projekte numatyta statyba šiurkščiai prieštarauja LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui.  Pagal šį įstatymą paveldo objektuose ir vietovėse nėra numatyta naujų, jokios istorinės motyvacijos neturinčių pastatų statyba.  Iš statybos darbų galimas tik remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, ir išimtiniais atvejais – atkūrimas. Įstatymas reglamentuoja viešosios teisės sritį, kurioje galioja principas „kas neleidžiama, tas draudžiama".  Tai reiškia, kad Vilniaus senamiestyje yra draudžiama užsiimti statyba, neturinčia jokio istorinio pagrindo.

Visuomeninkai taip pat įsitikinę, kad 2003 m. patvirtintas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, pagal kurį leista perimetru naujai užstatyti viešąją erdvę „Lietuvos" kino teatro sklype, prieštarauja įstatymui. Tai esą neseniai patvirtino ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengta išvada.

Dar vienas „Lietuvos“ kino teatro gynėjų argumentas - Lietuvos teismai, spręsdami „Lietuvos" ir kitas su kultūros paveldu susijusias bylas, nepagrįstai atėmė iš visuomenės teisę ginti viešąjį interesą.  Ši teisė yra numatyta Orhuso konvencijoje, kurią Lietuva yra ratifikavusi.  Ja sėkmingai naudojasi visų civilizuotų Europos šalių piliečiai.  Tačiau Lietuvos teismai iki šiol remiasi klaidingu konvencijos vertimu į lietuvių kalbą, neigdami piliečių teisę kreiptis į teismą ginant kultūros paveldo vertybes.  

„Rojaus apartamento“ projekto rengėjų tvirtinimu, visi protestai prieš šį projektą tėra emocijos. Esą nenorima pripažinti, jog „Lietuvos“ kino teatras buvo nuostolingas, taip pat jis yra svetimkūnis architektūros požiūriu, todėl natūraliai iškilo erdvės pertvarkos būtinybė. „Rojaus apartamento“ atstovai piktinasi, kad visuomenininkai, tvirtindami, kad verslininkai yra prieš „gerą kiną“, nenori išgirsti pažado, jog, be gyvenamųjų patalpų, „Lietuvos“ kino teatro vietoje bus įrengta ir moderni bei jauki kino teatro salė. Verslininkai įsitikinę, kad visuomeninkų protestai prieš teisėtą verslo projektą yra ne viešojo intereso gynimas, bet teisinis nihilizmas.