EN LT



Viešo intereso gynėjų pergalė - atnaujinta „Lietuvos“ kino teatro byla 2009-04-28

2009 04 28  bernardinai.lt

Viešo intereso gynėjų pergalė - atnaujinta „Lietuvos“ kino teatro byla

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) atsižvelgė į pareiškėjų T. Bakučionio, V. Damaševičiaus, J.Markevičienės, G. Urbono skundą ir atnaujino procesą dėl "Lietuvos" kino teatro.

Teismas pripažino, kad 2009 m. publikuotas Orhuso konvencijos vertimas iš esmės skyrėsi nuo to, kuriuo vadovavosi teisėjų kolegija, nagrinėjusi "Lietuvos" kino teatro bylą ir priėmusi nutartį, nepalankią viešo intereso gynėjams. LVAT padarė išvadą, kad nagrinėjant bylą galimai buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant, todėl šiuo pagrindu procesas ir yra atnaujinamas.

Pasak menotyrininkės Jūratės Markevičienės, atnaujinus procesą šioje administracinėje byloje atsirado teisinis pagrindas stabdyti civilinę bylą pagal UAB "Rojaus apartamentai" ieškinį minėtiems pareiškėjams dėl žalos atlyginimo.

T. Bakučionio, V. Damaševičiaus, J.Markevičienės, G. Urbono nuomone, tokia LVAT teismo nutartis teikia vilčių, kad ir Lietuvoje pradės galioti ES teisės normos ginant viešąjį interesą. Primename, kad tuo pačiu pagrindu - dėl Orhuso konvencijos - Žvėryno bendruomenė yra kreipusis į teismą, prašydama atnaujinti rezonansines bylas dėl Žvėryno malūno sunakinimo, statybos Latvių g. 53 ir SBA koncerno
administracinio pastato.

Orhuso konevencija yra Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Konvencija buvo priimta 1998 m.,Lietuvoje galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip tarptautinė sutartis, o nuo 2005 m. vasario 17 d., kai Konvencijos šalimi tapo Bendrija, – kaip neatsiejama ES teisės dalis.

Pasak J.Markevičienės, pagrindinis Konvencijos tikslas – saugoti ne „aplinką pačią savaime“, o užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje, nes tinkama aplinkos apsauga yra būtina pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi. Todėl Konvencija neatsiejama nuo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, gina pamatines žmogaus vertybes, pripažįsta žmonių teisę dalyvauti priimant pagrindinius jų gyvenimą veikiančius sprendimus. Bet kuriam visuomenės nariui suteikiama teisė spręsti dėl žmogaus gyvenimo aplinkos bei prievolė kiekvienam asmeniškai ir kartu su kitais saugoti šią aplinką, gerinti jos būklę dėl šios ir būsimų kartų gerovės.

Drauge Konvencija siekiama užtikrinti valdžios atskaitomybę, skaidrumą, atsakomybę visuomenei.

Konvencijos „ramsčiai“ – trys pagrindines visuomenės teisės: gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Pastaroji leidžia visuomenei apskųsti valstybinių institucijų sprendimus arba neveikimą, kuriais buvo pažeistos dvi pirmosios teisės arba su aplinka susiję sprendimai.

Aplinka suprantama plačiai – tai žmonių sveikatos ir saugos būklė, gyvenimo sąlygos, kultūrinių vietovių ir statinių būklė tais atvejais, kai jai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos elementų būklė arba per šiuos elementus aplinkos veiksniai arba veikla ar priemonės (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba tikėtinai galinčius turėti poveikį aplinkos elementams, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kita ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkos srityje).

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/94407