Reclaim
EN LT



2008_01_22_Bernardinai.lt 2008_01_23

"Lietuvos" kino teatro gynėjams verslininkai pateikė daugiau nei pusės milijono litų ieškinį

Vilniaus apygardos teisme antradienį įvyko parengiamasis posėdis byloje, kurioje "Lietuvos" kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė "Rojaus apartamentai" pateikė daugiau nei pusės milijono litų ieškinį keturiems judėjimo "Už Lietuvą be kabučių" aktyvistams.

Verslininkai teismui apskundė paveldo ekspertę Jūratę Markevičienę, muzikologą Tomą Bakučionį, kino režisierių Vytautą Damaševičių ir menininką, nacionalinės premijos laureatą Gediminą Urboną. Šie asmenys protestavo prieš ilgus dešimtmečius sostinėje veikusio kino teatro uždarymą ir nugriovimą. Jų teigimu, "Lietuvos" kino teatras - 7-tojo dešimtmečio modernistinės architektūros paminklas.

Parengiamajame posėdyje antradienį "Rojaus apartamentų" advokatė teismą patikino, kad jos atstovaujama bendrovė bylinėsis ir galimybė sudaryti taikos sutartį nesvarstoma.

Negana to, advokatė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pateikti didesni reikalavimai - iš neformalaus judėjimo aktyvistų prašoma priteisti jau 609 tūkst. litų, esą atsakovai stabdo verslo planus, o bankui toliau reikia mokėti palūkanas už kreditą.

Pirminiame ieškinyje iš šių asmenų buvo prašoma priteisti 250 tūkst. litų.

"Kam taip reikėjo smulkintis - reikėjo prašyti kelių milijonų", - po teismo ironizavo atsakovai. Jie teigia, kad kovoja ne tik dėl "Lietuvos" kino teatro nugriovimo, bet ir prieš Vilniaus senamiesčio tankinimą. "Už Lietuvą be kabučių" atstovų manymu, verslininkai pirmiausia turėjo viską apgalvoti, o ne imti kreditus.

Verslininkai prašo padengti jiems visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turtą.

Teisėja nusprendė skirti dar vieną parengiamąjį posėdį, kuris vyks balandžio 17 dieną.

"Tie žmonės, kaip fiziniai asmenys, kelia klausimus, kurie yra ne jų kompetencijoje. Mes patyrėme teismo procese irgi tam tikrų nuostolių. Tai yra natūralu, kad tie žmonės turi atsakyti už savo veiksmus", - žiniasklaidai yra sakęs "Rojaus apartamentų" akcininkės bendrovės "M2 Invest" generalinis direktorius Dalius Kaveckas.

Menininkas G.Urbonas apstulbo sužinojęs, kad jo veikla kovojant dėl paveldo objekto privatininkams atrodo neteisėta. Jo teigimu, tai bus pirmas kartas, kai pilietis gali būti nubaustas už bandymą realizuoti savo teisę viešai dalyvauti planuojant teritorijas, teikti pasiūlymus ir skundus.

"Keturi piliečiai, vykdydami teritorijų planavimo įstatyme numatytą procedūrą, apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijos neadekvatų atsakymą į skundus. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB "Rojaus apartamentai" šituos veiksmus vadina neteisėtais, eksperimentavimu viešojo intereso gynimo srityje, bandymu apeiti teisės normas ir panašiai. Kyla toks neeilinis precedentas", - yra sakęs G.Urbonas.

"Lietuvos" kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Tuometinė "Turto vystymo grupė", priklausiusi konsorciumui "NDX Development", kuris buvo "Vilniaus prekybos" grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. "Lietuvos" kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.

2005 metais iš "Vilniaus prekybos" pastatą įsigijo įmonė "Rojaus apartamentai", kuri iki 2008-ųjų pabaigos ketino pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.

Dabar "Rojaus apartamentams" nuosavybės teise priklauso buvusios "Lietuvos" pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m.

"Rojaus apartamentų" akcininkai - 90 proc. akcijų valdanti bendrovė "Cinema Scotland" ir įmonė "M2 Invest", turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.

Į naująjį pastatą "Lietuvos" vietoje planuojama investuoti 25 - 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas. Sklypo detalųjį planą turėtų tvirtinti Vilniaus taryba.

Nors dar nėra aišku, kada ir ar iš viso bus pradėtos naujojo pastato statybos, būsimame pastate planuojamame įrengti kino centre jau planuojami renginiai bei kuriama programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" kino programa.

Siekdami išsaugoti kino teatrą, peticiją pasirašė 7000 piliečių.

Peticijoje buvo reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam "Lietuvos" kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.

Tačiau peticija, kurioje prašoma buvusiam "Lietuvos" kino teatrui suteikti nacionalinės svarbos statusą, įvardyta kaip neturinti teisinio pagrindo.