EN LT



“Lietuvos” laidotuves aplojo šunys 2005-09-24

http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=7561781&categoryID=15&ndate=1127509200

2005 rugsėjo mėn. 24 d. 15:22

“Lietuvos” laidotuves aplojo šunys (nuotraukų albumas) 
  
Mindaugas Jackevičius, http://www.delfi.lt/

“Mieli šunys, greit šioje vietoje stovės “VP Market” pastatytas daugiabutis, ir jūs turėsite daugiau kampų”, - šeštadienio vidurdienį į būrį “Lietuvos” kino teatro prieigose lojančių ir skalijančių šunų kreipėsi akcijos “Šuns balsas į dangų neina” organizatoriai.

Į akcijos “Šuns balsas į dangų neina” sumanytojų kvietimą prie “Lietuvos” kino teatro ateiti su šunimis ir taip dar kartą atkreipti dėmesį į jo uždarymą atsiliepė didelis būrys kino mylėtojų. Greit aikštė šalia ryt duris užveriančios “Lietuvos” tapo šunų lodymo varžybomis, kurių garsumą specialiais prietaisais matavo specialistai.

Vieni šunys audringai lojo ir vos leidosi užlaikomi šeimininkų, kiti, priešingai, - išvydę mikrofoną nutildavo. “Protestuoja tyliai”, - juokavo šunis kalbinusi Julija Emsi.“Gerbiamas šunie, pilieti Lietuvos, pasisakyk”, - į šunis laikydama mikrofoną kreipdavosi Julija. Šunų mintis – išsaugoti “Lietuvą” – į žmonių kalbą išversdavo keturkojų šeimininkai.

“Jei mano šuva prabiltų, tai pasakytų, kad “Lietuvos” netekti, tai tas pats kaip mylimą šunį prarasti”, - įsitikinusi žurnalistė, televizijos laidų vedėja Algimanta Žukauskienė, į akciją atsivedusi savo kalaitę Vairą.

„Paskutinį kartą pagerbiame Tave. – „Lietuvai“ lietuviai“

Šis užrašas ant krepšelio baltų chrizantemų sekmadienį pasitiko ateinančius į „Lietuvos“ kino teatro uždarymą. Į Nusiminusių studentų draugijos inicijuotą gedulo akciją „Žvakė vėjyje” žmonės ėjo nešini žvakėmis ir gėlėmis. Greit laiptai ties įėjimu į kino teatrą tapo aukuru, ant kurio suplazdėjo žvakių liepsnelės „Lietuvai“ atminti. Laidotovių nuotaiką kūrė kino teatro prieigose sustatyti mediniai kryžiai ir skambančios gedulingos melodijos. Vėliau kryžiai apkaišyti baltais chrizantemų žiedais, šalia jų uždegtos žvakės.

Šįmet keturiasdešimtmetį šventusio kino teatro uždarymas paminėtas vakarėliu „Idiotai – ateities žmonės“, kurio metu parodyti filmai Larso von Triero „Idiotai“ ir Miloso Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“. Juos stebėjo beveik pilna Didžioji salė žiūrovų.

„Requiem „Lietuvai“ ir Kultūros ministerijai“, - atėjęs į „Lietuvos“ uždarymą pareiškė kino kritikas Skirmantas Valiulis. Jis tikino niekada negalvojęs, kad laisvoje Lietuvoje taip reiks kovoti už kiną. „Buvo simbolinis noras degti viduje ir dėl „Lietuvos“, ir dėl tų 19 Vilniuje jau uždarytų kino teatrų, - tikino S. Valiulis. „Liftą Kultūros ministerija sugebėjo įsirengt, o išsaugot kino teatro – nesugebėjo, - kritikos Kultūros ministrui Vladimirui Prudnikovui ir jo vadovaujamai ministerijai negailėjo kino kritikas.

„Šią akciją vertinu kaip pilietiškumo aktyvėjimo išraišką ir tuo labai džiaugiuosi”, - teigė 22 metus rytoj uždaromoje „Lietuvoje” dirbusi kino teatro direktorė Vida Ramaškienė.

Gedulingai apsirengusi „Lietuvos“ direktorė Vida Ramaškienė tikino paskutinę darbo dieną „Lietuvoje“ gyvenanti nuostabiais prisiminimais, kuriuos per 23 darbo kino teatre metus patyrusi su žiūrovais ir darbuotojų komanda. „Reikia pasidžiaugti tuo, ką turėjom; kiekvieno veiksmo pabaiga yra kažko kito pradžia“, - optimizmo nestokojo V. Ramaškienė.

Siekia provokuoti diskusiją

Akcijoje netrūko ir originalių pasiūlymų. „Kadangi Lietuvos krepšinio rinktinė prarado teisę kovoti dėl medalių, o medalių atveju Algirdas Brazauskas būtų tam skyręs kokią pusę milijono litų, tai gal vertėtų tuos pinigus pasiūlyti atiduoti “Lietuvai”, - minios klausė vienas akcijos dalyvis. Šį pasiūlymą žmonės sutiko plojimais.

Iš minios taip pat sulaukta pasiūlymo įamžinti procesą, kai nuo kino teatro pastato bus plėšiamos raidės LIETUVA. “Iš pradžių parduodam pastatą, tada Lietuvą, kalbą ir kultūrą”, - piktinosi moteris.

“Eilinį kartą siekėme provokuoti diskursą”, - po akcijos teigė Nomeda Urbonienė, „Pro-testo laboratorijos” idėjinė vadė. Ji tikino iki pat akcijos pradžios nežinojusi, kiek keturkojų žmonės atsives. “Su lietuviais sudėtinga, mūsų patirtis rodo, kad žmonės sunkiai išjuda iš savo kiauto”, - džiaugdamasi gausiu dalyvių skaičium kalbėjo N. Urbonienė.

Vakare „Pro-testo laboratorijoje” norvegų studentų grupė čia užsibarikaduos ir išbus iki ryto. Akcijos metu bus pastovi transliacija į visą pasaulį internetu.

“Ar ponas Tatatavičius padarė viską, kad mes gražiau gyventume?” – šios eilutės iš legendinės grupės “Antis” dainos po akcijos pakibo virš “Lietuvos”.

“Tatatavičius nemaža dalim yra ir mūsų valdininkai, šia akcija norėta pabrėžti, jog mūsų visuomenėje turėtų būti daugiau protesto”, - sumanymo idėją aiškina “Lietuvos” kino teatro kaimynas Šarūnas Bagdonas.

„Labai mėgstu šį kino teatrą, čia praėjo daug valandų, kasmet „Kino pavasaryje“ čia žiūrėdavom po 10 – 15 filmų, o čia dirbančios komandos dėka teatre jausdavaisi svečias, o ne klientas, todėl labai gaila atsisveikinti“, - liūdėjo lituanistė Zita Pareikienė, Vidai Ramaškienei padovanojusi rožės žiedą. Moteris tikino, kad kiti kino teatrai jos netraukia. „Kiek metų šis kino teatras yra, tiek mes ir lankomės“, - pasakojo Z. Pareikenė, atsisveikinti su „Lietuva“ atėjusi su vyru.

„Lietuva“, Tu mūsų širdyse. Rita ir Karolis“, - šalia kryžiaus kreidelėmis ant grindinio braižė jaunuoliai. „Paliekame atminimą nuo savęs, mums labai gaila „Lietuvos“ ir norime, kad ji išliktų“, - tikino Rita ir Karolis, prisipažinę, iki šiol netikintys „Lietuvos“ uždarymu.

Žmonės fotoaparatais ir vaizdo kameromis skubėjo įamžinti paskutines akimirkas „Lietuvoje“. Duris užvėrusi „Lietuva“ tapo 20 – uoju pastaruoju dešimtmečiu sostinėje privatizuotu ir uždarytu kino teatru.