EN LT



Atviras laiškas investuotojams dėl „Lietuvos“ kino teatro 2006-08-29

2006-08-29

Atviras laiškas investuotojams dėl „Lietuvos“ kino teatro

Rugpjūčio 18 d. buvo paskutinį kartą su visuomene svarstomas detalusis planas, kurį UAB „Rojaus apartamentai" ketina įgyvendinti nugriovusi „Lietuvos" kino teatrą.  Manydami, kad demokratinis visuomenės dalyvavimas buvo tik imituojamas, o į svarbiausius klausimus iki šiol nėra atsakyta, „Lietuvos“ byloje dalyvaujantys piliečiai parašė atvirą laišką investuotojams, iš kurių šiuo metu pažįsta tik viena asmenį.

Laiško kopijos yra įteiktos Jungtines Karalystės nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui J. E. p. Colin Roberts, Airijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui J. E. p. Donal Denham ir Norvegijos Karalystes nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui J. E. p. Kåre Hauge.

Šis laiškas rašytas angliškai, žemiau pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą.

Peter Baker, M2Invest Valdybos pirmininkui
Arthur Simonsen, M2Invest Valdybos pirmininko pavaduotojui
Daliui Kaveckui, M2Invest akcininkui
Amit Majithia, M2Invest akcininkui
Per Moller, M2Invest akcininkui
Cinema Scotland akcininkams

2006 m. rugpjūčio 28 d.

Gerbiamiamieji,

Kreipiamės į Jus kaip į nuosavybės, esančios Lietuvoje, Vilniuje, Pylimo g. 17, - o visuomenei ji yra žinoma kaip kino teatras „Lietuva” - akcininkus, susirūpinę dėl projekto, kurį UAB „Rojaus Apartamentai” (M2Invest ir Cinema Scotland) planuoja įgyvendinti šiame sklype. Atstovaujame piliečių grupei, kuriai kelia nerimą planai sunaikinti „Lietuvą“ - paskutinį kino teatrą Vilniaus senamiestyje - bei su juo susijusią viešąją kultūros erdvę, išsiskiriančią savo tradicija ir simboline prasme.  Mūsų netenkina ir minėtos nuosavybės Pylimo g. 17 detalaus plano organizavimo kokybė bei pristatymas visuomenei.

Mūsų, žemiau pasirašiusiųjų, inicijuota Peticija sulaukė 7000 piliečių pritarimo ir buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei. Taip pat esame išsiuntę skundą Seimo kontrolieriui, kuriame nurodėme tris susirūpinti verčiančius aspektus, susijusius su minėta nuosavybe - „Lietuvos“ kino teatro kultūrinę svarbą Vilniaus piliečiams; sklypo, esančio Pasaulio paveldo miesto teritorijoje, istorinę reikšmę; nuosavybės privatizavimo skaidrumą bei vėlesnį sklypo paskirties keitimą.

Prarasti paskutinį iš penkiolikos bei didžiausią Lietuvos sostinėje kino teatrą, kuriame keturis dešimtmečius vyko reikšmingi miesto kultūriniam gyvenimui renginiai (buvo rodomas Europos ir Lietuvos nekomercinis kinas, vyko tarptautiniai kino festivaliai, retrospektyvos bei koncertai) būtų skaudus smūgis Vilniaus kultūrinio gyvenimo ateičiai bei susiaurintų tarptautinių kultūros procesų akiratį. 1965-ieji, kai pastatytas šis kino teatras, buvo politinių bei intelektualinių represijų metai, ir tada jau vien jo pavadinimas – „Lietuva”- atliepė rezistencines nuotaikas. Simbolinė vietos reikšmė yra sunaikinta, o iš Vilniaus kino mėgėjų atimta galimybė rinktis: „Lietuvos” kino teatro negali pakeisti „Coca-Cola Plaza” ir „Akropolis Forum Cinema”, kurių repertuarą sudaro beveik vien Holivudo produkcija.

„Rojaus apartamentų” projektą planuojama įgyvendinti Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, teritorijoje. Numatomi pakeitimai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos 1992 m. ratifikuota Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija bei prieštarauja 2004 metais priimtam Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Planuojama statyba ne tik atimtų iš visuomenės įvairialypę kultūrinę miesto erdvę, bet ir nuskurdintų Vilniaus istorinio centro, kaip Pasaulio paveldo vietovės, autentiškumą. „Rojaus apartamentai“ sunaikintų „Lietuvos” kino teatrą supančias atviras erdves, kurios yra organiška urbanistinio sostinės audinio dalis, likusi mums iš viduramžių miesto ir vis dar prieinama Vilniaus piliečiams. Išsiuntėme kreipimąsi UNESCO Pasaulio paveldo centro direktoriui (2006-06-20), prašydami inicijuoti misiją, kad būtų įvertinta Vilniaus istorinio centro apsaugos bei išsaugojimo būklė.

Neaiškumų iki šiol kelia ir „Lietuvos“ kino teatro privatizavimo aplinkybės, ir daugybė kitų klausimų, į kuriuos nėra atsakyta arba atsakyta tik iš dalies. Nėra tinkamai atsižvelgta į prieštaravimus dėl pakeitimų, kuriuos planuoja „Rojaus apartamentai“, nepateiktas kompetentingas poveikio aplinkai vertinimas bei archeologiniai vietos tyrimai, neįvertinta galima žala miesto paveldui. Viešai niekada nebuvo aptartas ir komercinis „Lietuvos“ kino teatro rentabilumas, privatizavimo metu kėlęs nemaža spėlionių.

Nerimą kelia ir „Rojaus apartamentų” detaliojo plano pristatymas visuomenei. Atsakydamas į mūsų Peticiją, Lietuvos Prezidentas rašo, kad joje iškeltos

„itin aktualios ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos kultūros problemos. Visuomenės dalyvavimas būtinas  priimant sprendimus dėl viešųjų miesto erdvių ir kultūros objektų ateities. Taip pat būtina nuosekli ir išsami diskusija su įvairiomis visuomenės grupėmis visais darnios miestų plėtros klausimais.

Visuomenę būtina išsamiai ir laiku informuoti apie planus, susijusius su miesto viešųjų erdvių pertvarkymu. Deja, šių principų nebuvo laikomasi priimant sprendimus dėl „Lietuvos“ kino teatro“ (2006-07-26).

Taip išsamiai cituojame laišką todėl, kad Prezidentas kalba apie mums šiandien itin skaudžią problemą. Dalyvavome „Rojaus apartamentų“ organizuotuose svarstymuose, skirtuose pristatyti visuomenei detalųjį planą prieš jį pateikiant tvirtinti, tačiau pasigedome ir atsakomybės, kuriai organizatorius įpareigoja įstatymai, ir pagarbos. Išsisukinėjimas ir tuščiažodžiavimas paliko įspūdį, kad susitikimai buvo organizuoti kaip viešųjų ryšių kampanija, bet vargu ar juos galima vertinti kaip tikrą ir nesuklastotą visuomenės dalyvavimą.

Kaip tipišką pavyzdį pateiksime rugpjūčio 18 dieną įvykusį svarstymą. „Lietuvos žinių“ žurnalistei minėtas renginys „ne tik priminė, bet ir gerokai lenkė rusų garsiosios komedijos „Garažas“ situacijas“ (2006-08-21). 17 valandą penktadienio pavakare sušauktas susirinkimas prasidėjo dvi valandas trukusia obstrukcija ir tęsėsi iki pat 22 valandos vakaro. Jis organizuotas atostogų sezono metu ir vyko nedalyvaujant nė vienam miesto ar Vyriausybės institucijų atstovui. Nustebino ir vienašališkas susirinkimo vedėjo pareiškimas, kurį išgirdome vos prasidėjus renginiui: tai esąs „paskutinis susitikimas su visuomene dėl šios vietos detaliojo plano“.

Mūsų manymu, čia pateiktos aplinkybės liudija, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese (LRV 2004-07-16 Nr. 904) nuostatai. Todėl kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami atimti iš UAB „Rojaus apartamentai” detaliojo plano organizatoriaus teises. Taip pat išreiškėme pageidavimą, kad sklypo, esančio Pylimo g. 17, detalusis planas būtų svarstomas ir tvirtinamas ne žemesnės institucijos nei miesto Taryba – tuo atveju, jeigu jis pasieks tvirtinimo stadiją.

„Lietuvos” kino teatro uždarymas tapo didele netektimi daugeliui Vilniaus žmonių. Dar labiau juos įžeidžia nepagarba, pademonstruota viešųjų diskusijų metu. Klausiame savęs - kodėl Prezidentas taip tvirtai pasisakė už visuomenės dalyvavimą, ir kokia mūsų bundančioje demokratijoje yra šio dalyvavimo prasmė? Ar turime, kaip buvo įprasta praeityje, tik išklausyti pranešimo apie tai, kas nutiks mūsų miestui? Ar galėsime įgyvendinti savo teisę ir patys kurti jo ateitį? 

Pagarbiai,

Romas Vastokas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Ona Volungevičiūtė, menininkė
Gediminas Urbonas, menininkas, Tarpdisciplininės menų programos „Jutempus” direktorius
Nomeda Urbonienė, menininkė, Vilniaus Media menų tarpdisciplininės laboratorijos vadovė
Julija Kšivickaitė, architektė
Kasparas Pocius, Vilniaus Kairiųjų klubas
Rasa Kalinauskaitė, žurnalistė
Gintautas Mažeikis, Šiaulių universiteto profesorius
Vytautas Damaševičius, Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotojas
Saulius Norvaišas, Mykolo Römerio universiteto profesorius
Janina Gadliauskienė, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja
Alan Charles Freeman, Urbanistinio planavimo profesorius
Tomas Bakučionis, Lietuvos Socialdemokratų sąjungos vicepirmininkas
Tomas Tomilinas

Bernardinai.lt
http://www.bernardinai.lt/index.php?-1128506217
http://www.omni.lt/?i$9359_327699$z_370230