EN LT



A. Zuokas miestiečiams pasiūlė įsigyti kino teatrą 2006 10 04

2006 10 04 omni.lt

Ignas Krasauskas
A. Zuokas miestiečiams pasiūlė įsigyti kino teatrą

Antradienį Vilniaus rotušėje vykusiame mero Artūro Zuoko susitikime su visuomeninių organizacijų atstovais pastarieji išgirdo netikėtą pasiūlymą. Apie viešąsias miesto erdves ir nekomercinio kino likimą pakviestiems padiskutuoti visuomenininkams meras pažadėjo Guggenheimo centrą Vilniuje ir pasiūlė „susimesti“ po tūkstantį litų.
Viena iš svarbiausių temų susitikime buvo privatiems investitoriams priklausančio „Lietuvos“ kino teatro pastato ir sklypo panaudojimo problema. Vietoj senojo kino teatro ir prie jo esančios erdvės verslininkai ketina statyti daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą, kurio projekte numatytos ir dvi nedidelės kino salės, už kurias A. Zuokas pasiūlė sumokėti peticiją pasirašiusiems septyniems tūkstančiams piliečių.
Septyni milijonai litų – maždaug tiek vertos dvi kino salės naujame pastate. Padalinus šią sumą visiems septyniems tūkstančiams pasirašiusiųjų – studentams, moksleiviams, verslininkams, bedarbiams, kultūrininkams ir kitiems – išeina po tūkstantį litų.
A. Zuoko siūlymu, turėtų būti įsteigta viešoji įstaiga, kurios nariais taptų peticijos signatarai. Ši viešoji įstaiga valdytų naująjį kino teatrą.
Pats meras pažadėjo maksimaliai – 1000 litų suma ir savo, kaip miesto mero, tarpininkavimu – prisidėti prie tokios iniciatyvos.
Anksčiau buvo kalbama apie tai, jog naujos kino salės turėtų patekti į „Skalvijos“ kino centro globą. Kodėl planai pasikeitė, meras nekalbėjo.
Be šios iniciatyvos A. Zuokas pristatė ir keletą įspūdingų projektų, tarp kurių ir Guggenheimo meno centras Vilniuje. Meras sakė, jog jau keli metai yra bendraujame su pramoninko filantropo Solomono R. Guggenheimo fondu, kuris, A. Zuoko teigimu, yra sudomintas kultūrinio centro Vilniuje projektu.
Kaip pavyzdį A. Zuokas minėjo Guggenheimo centrą Ispanijos Bilbao mieste, kuris per metus pritraukia apie milijoną lankytojų. Meras akcentavo, kad Bilbao gyvena tik 350 tūkst. gyventojų, o po šio centro atdarymo merdėjęs miestas pradėjo klestėti.
Kiti dideli projektai - „Tautos namų“ ir didelio kongresų ir konferencijų centro statyba. Vietoj dabartinių Profesinių sąjungų rūmų ant Tauro kalno turėtų būti pastatyta koncertų salė, talpinanti apie pusantro tūkstančio žiūrovų, o šalia Seimo turėtų išdygti didžiulis kompleksas, kuris būtų panaudotas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu.
Nepaisant A. Zuoko pasiūlyto visuomeninės nuosavybės kino teatro projekto originalumo ir planų Vilnių paversti regioninio masto kultūros traukos centru, dauguma susirinkusiųjų naujomis idėjomis nebuvo sužavėti.
Kai kam pasiūlymas bendrai įsigyti kino teatrą pasirodė ciniškas, kitiems didelio masto projektai neatrodė patraukliai nenuveiktų urbanistinių darbų fone.
Aštriai A. Zuokui buvo priekaištauta už tai, kad savivaldybė nesugeba arba nenori jai pritinkančiu būdu bendrauti su visuomene, o slepiasi į biurokratijos krūmus.
A. Zuokui buvo papriekaištauta, jog vis dar negautas tinkamas institucinis atsakymas į peticiją, kurios pagrindu jis jau pristatė savo projektą dėl naujų kino salių įsigijimo. Meras teigė, jog atsakymas buvo išsiųstas Teisingumo ministerijai, kuri ir tampa atsakinga, kad jis pasiektų visuomenę.
Galų gale, diskusijoje apie viešąsias miesto erdves net nebuvo sutarta dėl to, ką reiškia „viešosios erdvės“ sąvoka.
A. Zuokas pristatė didžiuosius projektus kaip miesto viešosios erdvės plėtojimo planus. Tačiau dalis susirinkusiųjų prieštaravo, teigdami, jog viešoji erdvė – tai ne kultūrinių renginių ar komercinių pramogų vietos, o visų pirma atvirosios miesto erdvės: aikštės, skverai, parkai ir kitos vietos, kuriose žmonės tiesiog susitinka, sėdi, skaito, šnekučiuojasi, važinėjasi riedučiais ar užkandžiauja, kitaip tariant, vietos, kuriose verda gyvenimas.
Būtent tokios sampratos buvo pasigesta ir būtent toks supratimas padėtų darniai vystyti miestą, kad gera gyventi būtų ne tik jo centre, ne tik didelių renginių metu.
Ignas Krasauskas (ignas@nkp.lt)
omni.lt