2006 06 23 Lietuvą pakeis triaukštis pastatas su kino centru
Mindaugas Jackevičius, http://www.delfi.lt/ Naujieji buvusio Lietuvos kino teatro pastato savininkai žada, kad jau po dviejų metų vietoje pernai rudenį duris užvėrusios Lietuvos stovės daugiafunkcinis pastatas su kino centru. Gali būti, kad čia įsikurs Skalvijos kino centras.
Trijų aukštų pastato 2 ir 3 aukštus bei mansardą numatoma skirti gyvenamiesiems butams. Pirmą aukštą žadama skirti komercinėms patalpoms.
Atskirame korpuse numatoma įrengti porą kino salių, kurios kartu talpintų iki 280 žiūrovų. Po pastatu planuojama įsteigti požeminę apie 100 vietų mašinų stovėjimo aikštelę.
Įsteigdami kino centrą projekto rengėjai žada vykdyti kultūrinės traukos tradicijų pratęsimą, mat dar XIX a. pab. Pylimo gatvėje buvo pastatytos vienaaukštės mūrinės krautuvėlės, o 1960 m. čia išaugo Lietuvos kino teatras.
Pastato projektą rengė UAB Jungtinės architektų dirbtuvės architektai Algimantas Nasvytis ir Gediminas Paslaitis. Jie tikina, kad pastato aukštis derinamas prie aplinkinių pastatų, o naujasis pastatas ištaisys sovietmečiu padarytas urbanistines paminklotvarkines deformacijas.
Prie įėjimo į kino centrą bus formuojama viešoji erdvė, per teritoriją numatomas praėjimas tarp J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių. Vienaaukštėje pastato dalyje ant stogo numatoma poilsio erdvė pastato gyventojams.
Praėjusių metų spalį UAB Rojaus apartamentai įsigijo Lietuvos kino teatro pastatų kompleksą iš Vilniaus prekybai priklausančios UAB Regiono investicija.
Dabar Rojaus apartamentams nuosavybės teise priklauso buvusios Lietuvos pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m. UAB Rojaus apartamentų akcininkai 90 proc. akcijų valdanti UAB Cinema Scotland ir UAB M2 Invest, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.
Į naująjį pastatą planuojama investuoti 25 30 milijonų litų.
Į Pylimo gatvę iškeliaus Skalvija? Greičiausiai į naujas kino teatro patalpas Lietuvos vietoje persikels Skalvijos kino centras, šiuo metu turintis 140 vietų. M2 Invest yra pateikusi bendradarbiavimo pasiūlymą sostinės savivaldybei dėl Skalvijos perkėlimo į naujas patalpas Pylimo g. 17.
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius Algimantas Šventickas sako, kad Skalvija jau nebegali atlikti nekomerciniam kinui priklausančių funkcijų.
Anot jo, jau liepą savivaldybės tarybai bus pateiktas paskaičiavimas, kiek savivaldybei kainuotų įsigyti patalpas naujajame pastate Pylimo gatvėje. Jis sako, kad pagal išankstinius skaičiavimus, pardavus Skalvijos pastatą, gautų pinigų užtektų naujoms salėms Pylimo gatvėje įsigyti.
A.Šventickui priminus mero Artūro Zuoko pažadą, kad Skalvija išsikels į remontuojamos Menų spaustuvės patalpas, valdininkas atsakė, jog Menų spaustuvės patalpos nebūsią tokios geros. Tačiau savivaldybės atstovas pridūrė, kad Menų spaustuvė vistiek turės iki 200 vietų kino centriuką.
Savivaldybė savo kino centrą Skalvija išlaikys kaip ir dabar išlaiko, - užtikrino A. Šventickas, priminus istoriją, kaip pernai planai naujame pastate Lietuvos vietoje palikti dviejų mažų salių kino teatrą žlugo, tuometinei pastato savininkei, "Vilniaus prekybai" priklausančiai bendrovei, už salių nuomą užsiprašius mokėti rinkos kainą. Pernai kino salių nuomos kaina metams būtų siekusi 1, 2 mln. litų.
Tačiau A. Šventickas tikisi, kad kino centrui, kaip ir dabar, užteks išlaikyti savivaldybės skiriamų 400 tūkstančių litų.
Mes pastato kino centro dalyje nedarome verslo, - patikino M2 Invest generalinis direktorius Dalius Kaveckas.
Mums nereikia Vilniuje 2 nekomercinių kino teatrų, - pareiškė A. Šventickas, teigdamas, kad taip rodo atlikti skaičiavimai. Tačiau jis negalėjo įvardyti, kokius konkrečius tyrimus šiuo klausimu savivaldybė yra atlikusi. Dar vėliau jis pripažino, jog jokių vilniečių apklausų išvis nebuvo atlikta.
Jei Skalvija nebus parduota ir neįsikurs Lietuvos vietoje, investuotojai ketina ieškoti kitų kino verslo investuotojų.
Ragino atpirkti Lietuvą
Projekto pristatyme nuskambėjo siūlymas atpirkti prieš keletą metų privatizuotą Lietuvos kino teatrą.
Dar prieš parduodant Lietuvą buvo padarytas auditas ir pasirodė, kad kino teatras save sugeba išlaikyti, tačiau, nepaisant to, vistiek buvo parduotas. Tai gal vis dėlto savivaldybės pozicija yra Mums nereikia, - kritikos Vilniaus miesto savivaldybei negailėjo senamiesčio gyventoja, keramikė Ona Volungevičiūtė. Ji piktinosi, kad nebuvo jokių susitikimų su visuomene, su ja nebuvo konsultuojamasi, neatsižvelgta į vilniečių norus.
Vėliau A. Šventickas jau pažadėjo atlikti vilniečių nuomonių tyrimą, tačiau jam priekaištauta, kad jau per vėlu.
Kodėl 2009 m. programoje, kai kovojote dėl Europos kultūros sostinės vardo, Lietuvą įrašėte kaip nekomercinio kino erdvę, kaip europinio kino erdvę, nors tuo metu "Lietuva" jau buvo parduota?, - savivaldybės atstovo retoriškai klausė O. Volungevičiūtė.
Projekto organizatoriai pažadėjo rengti susitikimus su visuomene ir kino atstovais.
Išsaugoti reikia pačią kultūrinę aplinką, gerą tradiciją, bet gal naujomis priemonėmis, geriau atitinkančiomis šiuolaikinę situaciją, - kalbėjoM2 Invest generalinis direktorius D.Kaveckas.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=9946717
|