EN LT



Ydingas įstatymas gali paversti šalį Europos užkampiu 2005-04-18

DELFI, ELTA/2005 balandžio mėn. 18 d. 08:49
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=6495346

Šią savaitę įsigalios naujasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kuris gali tapti miestų plėtros stabdžiu, rašo "Lietuvos rytas". Atkakliai brukamas ydingas įstatymas pavers šalį beveidžiu Europos užkampiu. Po kelių dienų įsigaliosiantį įstatymą kritikuoja bemaž visos institucijos ir organizacijos, teigia dienraštis.

Daugiausiai kritikos naujasis įstatymas sulaukė dėl to, jog iš beveik 50 poįstatyminių aktų yra parengti vos trys.
Naujojo įstatymo rengėjai tvirtina, kad jis buvo suderintas su UNESCO paveldo apsaugos konvencija ir griežčiau reguliuos paveldo reikalus. Tačiau architektai teigia, kad tokie argumentai - tik priedanga.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys bei Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vitas Karčiauskas teigia, kad valstybė nėra teisiškai pasirengusi trečiadienį įsigaliojančiam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. Dėl to kilę teisiniai neaiškumai mažiausiai pusmetį trukdys investuoti į statybas Lietuvos miestų centruose bei leis verslininkams apeiti kultūros vertybių apsaugos reikalavimus.
Naująjį įstatymą jis vadina "revoliuciniu", nes šis smarkiai ir staigiai pakeis taisykles statybų rinkoje.
Anot V. Karčiausko, naujasis įstatymas sąvoką "nekilnojamoji vertybė" pakeis dviem: "kultūros objektas", kuriai yra numatyta laikina apsauga, ir "kultūros vietovė", kuriai apsaugos, jo tvirtinimu, nebus įteisinta. Todėl senamiesčiai ir istoriniai centrai vėl bus saugomi tik juose įsteigus kultūrinius draustinius, kaip numatoma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, o tai truks mažiausiai pusmetį, kai kur - ir ilgiau.
"Mes patys nebesuprantame, kaip reikės (tuo laikotarpiu) elgtis, - kalbėjo vienas Vilniaus miesto plėtros komiteto vadovų. - Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestis išliks kultūros vertybių registre, tačiau jis nebus saugomas kaip nekilnojamoji kultūrinė vertybė. Yra protingų žmonių, kurie gali tuo pasinaudoti - juk teismuose vadovaujamasi principu, kad jei kas nedraudžiama, tai leidžiama".
Nesant apsaugos kriterijų, gali atsirasti problemų sprendžiant, ar išduoti leidimus numatomiems statybos projektams. Tačiau jau prasidėjusios statybos tikrai nebus stabdomos.
"Vyriausybė gali paskelbti saugomą teritoriją draustiniu, jei šiai gresia sunaikinimas ar kitomis ekstremaliomis sąlygomis. Taip elgtis ji galės, kai bus patvirtinusi atitinkamą tvarką, tačiau aš negirdėjau, kad tokia tvarka ypatingam atvejui būtų ruošiama", - svarstė savivaldybės atstovas.
Praėjusią savaitę Seimas atmetė liberalcentristų pasiūlymą pusmečiui atidėti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įsigaliojimą. Liberalcentristai tvirtino, jog nėra parengta dauguma iš 40 planuojamų poįstatyminių šios įstatymo aktų. Su prašymu nukelti įstatymo įsigaliojimą buvo kreipęsi ir šalies nekilnojamojo turto plėtros atstovai, savivaldybių atstovai, architektai.
Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė pirmadienį kalbėjo, kad iki įstatymo įsigaliojimo bus parengta 20 svarbiausių poįstatyminių aktų. Likę aktai, anot jos, nėra būtini įstatymui veikti, ir turėtų būti patvirtinti gegužę.
"Ažiotažas keliamas ne dėl pataisų, o dėl to, kad priėmus naująjį įstatymą bus stabdoma per aukštų priestatų statyba, griežtinamos naujų namų statymo senamiestyje bei žemės paskirties keitimo normos", - sakė I. Grigaitienė.
Pirmadienį V. Karčiauskas pripažino, jog poįstatyminių aktų trūkumas nėra svarbiausia problema.
Skaičiuojama, kad šiuo metu vien Vilniaus rajone yra apie 500 sustabdytų statybų projektų, laukiančių paveldosaugos specialistų vertinimo.
Prieštaringai vertinamas naujasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas "Lietuvos rytą" paskatino pasidomėti, kaip paveldo apsaugos problemos sprendžiamos Vakarų Europos miestuose.
"Lietuvos ryto" teigimu, Kelne (Vokietija) taip pat buvo susikirtę miesto bendruomenės ir UNESCO interesai. Itin daug ginčytasi dėl krikščioniškosios Europos simbolio – Kelno katedros. Visuomenės pasipiktinimą sukėlė pasaulio kultūros paveldą globojančios organizacijos sprendimas įrašyti katedrą į nykstančių kultūros paminklų sąrašą.
Anapus Reino miesto planuotojai ir investuotojai susiruošė statyti naują paslaugų ir transporto centrą su daugiaaukščiais statiniais, tačiau UNESCO pareiškė, jog Kelno katedrą užgoš antrasis centras su biurų ir viešbučių bokštais. Į tai nebuvo atsižvelgta, nusprendus, kad įšaldęs statybas Kelnas nebesiplėtos kaip šiuolaikiškas Eurupos miestas.