Reclaim
EN LT



Gražina Drėmaitė: Dar kartą apie "Lietuvos" kino teatrą 2006-06-26

Gražina Drėmaitė: Dar kartą apie "Lietuvos" kino teatrą

http://www.bernardinai.lt/index.php?-499102074

Prieš dvi savaites "Lietuvos žiniose" (birželio 12 d.) buvo publikuotas straipsnis apie vilniečių susibūrimą dėl "Lietuvos" kino teatro išsaugojimo. Ši akcija dar kartą parodė, jog visuomenė neabejinga tam, kas vyksta Vilniuje, jo svarbiausioje dalyje - senamiestyje. Dar nepaprastai svarbu, kad tarp neabejingųjų yra daug jaunimo.

Iš tiesų niekas kitas neišsaugos senojo Vilniaus kaip tik patys vilniečiai. Mūsų visų aktyvi, sąmoninga ir nuolatinė veikla turi sulaukti rezultatų. Pagarba tiems, kurie nenuilstamai stebi valdžių politiką ir laiku organizuoja sambūrius.

Kita vertus, keistai (jei ne juokingai) atrodo faktas: renkame miesto valdžią, balsuojame, išklausome auksinių pažadų, o po kurio laiko kovojame su ja. Esame priversti įrodinėti, kad ji skurdina mūsų aplinką, naikina dvasines vertybes.

Taip yra ir dėl "Lietuvos" kino teatro pastato. Argi maža Vilniuje puikių vietų Rojaus apartamentams? Kitame Neries krante nuo sovietmečio stūkso nebaigto pastato šmėkla. Sutvarkytų, pasistatytų ir būtų netoli "Europos".

Ne, būtinai reikia šios vietos. Prieš porą metų pati girdėjau, kaip Vilniaus meras kalbėjo, jog bus sutvarkyti Vingrių šaltiniai, žadėjo įrengti poilsio parkelį prie čiurlenančių vandenų... Tačiau ir šiandien ten šabakštynas, "ilsisi" labai pavargusios būtybės, visi pažadai užmiršti. O gal taip yra dėl to, kad šis sklypelis - "auksinis"?

Įsiminė per pirmąjį sambūrį prie "Lietuvos" vienos dalyvės pasakyti žodžiai: "Mums tuo metu buvo labai svarbus pats kino teatro pavadinimas, čia buvo mūsų Lietuva".

Taigi ar viską parduosime? Ar nieko jau nepasiliksime atminimui? Ar taip turi būti auklėjama visuomenė, jaunimas? O paskui stebimės, kodėl nuteka protai, kodėl žmonės žudosi? Juk lašas po lašo...

Jau turime kompiuterinį Gedimino prospektą, tuoj gausime kompiuterinę Rotušės aikštę, apsodintą importiniais medžiais... Teliks pervadinti juos angliškai.

Stebina dar vienas faktas. Šiame "Lietuvos" procese minima žymaus architekto Algio Nasvyčio pavardė. Stebina, nes visada jį vertinome kaip aukšto lygio inteligentą, kuris anuo metu sakė: "Vilniaus senamiestyje reikia dirbti (projektuoti - G.D.) tik šiltomis rankomis". Neabejoju, architektas labai vertina tiek praėjusių amžių architektūrą, tiek savo pirmtakų kolegų darbus. Jis neprieštaravo, kad kai kurie sovietinio laikotarpio Vilniaus pastatai būtų įrašyti į registrą kaip architektūros etapo Lietuvoje ženklai. Pasižiūrėkime, kaip dabar atrodo buvęs "Pergalės" kino teatras. Ir aplinka sutvarkyta, ir architektūra išsaugota. Vadinasi, reikia tik norėti. Nesu specialistė, bet, manau, "Lietuvos" pastato architektūra irgi turėtų būti išsaugota. Kažkodėl nevertiname to, ką turime. Kviečiame užsienio ekspertus, kad atvertų mums akis. O jie ne kartą jau sakė, jog "Lietuvos", Sporto rūmų pastatų architektūra labai savita.

1940 metais architektas Vytautas Žemkalnis-Landsbergis straipsnyje "Apie Vilnių ir jo patvarkymą" ("Naujoji Romuva", Nr.1-2 ) rašė: "...Buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir dabartinės Lietuvos sostinė yra mūsų tautos mokslo, meno ir politikos lopšys. (...) Planinga statyba turi užtikrinti sostinei žalumo rėmus, kuriuos sudaro parkų ir miesto plantacijų sistema, turi siekti sukurti tarp miesto ir priemiesčių statybos izoliaciją, susidedančią iš miško, vaisių sodų. (...) Šiam tikslui plotuose, prieinančiuose prie miesto sienų, statyba turi būti neleidžiama arba bent apibrėžiama..."

"Lietuvos žinios"