EN LT



Bylos prieš visuomenės dalyvavimą – jau Lietuvoje! 2008-04-16

2008.04.16   22:39  http://www.balsas.lt/

Bylos prieš visuomenės dalyvavimą – jau Lietuvoje!

Ne visiems patinka demokratinės visuomenės principai – žmogaus ir pilietinės laisvės ir visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka šias teises aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos. Totalitariniuose režimuose viešojo intereso gynėjus „pamoko“ valstybė, demokratijose – pelno bet kurią kainą siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

Kaip teigiama pranešime, viena iš priemonių tramdyti piliečius yra vadinamieji „strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą“ (SIPVD), pateikiami nevyriausybinėms organizacijoms arba fiziniams asmenims dėl atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Ieškovai – verslo korporacijos arba valdžios institucijos – tampo nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis po teismus, reikalaudami juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo. Tačiau iš tiesų siekiama įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę, kad žmonės neįgyvendintų savo teisių viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios pažeidimų pašalinimo.

SIPVD daro ypač neigiamą poveikį demokratijos procesui, nes silpnina piliečių ryžtą įgyvendinti savo teisę dalyvauti priimant politinius sprendimus arba nuolatos stebėti valstybines agentūras. SIPVD taikiniams dažnai tenka po keletą metų bylinėtis patiriant nemažas išlaidas, kol teismas priimą sprendimą jų naudai. Todėl demokratinėse šalyse SIPVD vertinami kaip pastangos nubausti už Konstitucijos ginamų teisių įgyvendinimą. Jungtinių Valstijų teismai, atmesdami SIPVD, dažnai remiasi JAV Konstitucijos Pirmosios pataisos straipsniu dėl peticijų teisės.

Nemažai tokių bylų yra nukreiptos prieš kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti – tai užtikrina šalių konstitucijos ir tarptautinės konvencijos, ypač Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvencija dėl visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija).

Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu – 2005 metais. Bet drauge su visuomenės teisėmis, atsirado ir verslo pasipriešinimas joms – teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą. Pagal Konvencijos 3 str. kiekviena valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys, įgyvendinantys šios Konvencijos numatytas visuomenės teises, nebūtų baudžiami už šią veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi, ir kad ši nuostata netaikoma tik nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo išlaidas.

Pagal ES teisę Lietuva privalėjo įgyvendinti Konvencijos nuostatas iki 2005 m. birželio mėn., tačiau iki šiol to nepadarė. Nevykdant Konvencijos, plėtros bendrovės pradėjo teikti ieškinius prieš visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos srityje. Pirmoji rezonansinė byla buvo Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės. Bendrovė pareikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Galų gale gyventojai bylą laimėjo, tačiau tai kainavo daug laiko sveikatos, pinigų. Kitoje, dabar vykstančioje byloje, teismas, bendrovės TEO prašymu, areštavo piliečio, apskundusio detalųjį planą, turtą.  

Šiuo metu Vilniuje vyksta net trys bylos dėl to paties objekto – „Lietuvos“ kino teatro, esančio ypač saugomoje paveldo vietovėje – Vilniaus senamiestyje. Administracinėje byloje piliečiai apskundė Vilniaus apskrities administraciją dėl įstatymų pažeidimų detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procese. Civilinėse bylose plėtros bendrovės, numatančios nugriauti kino teatrą ir valstybinės žemės sklype bei viešojoje erdvėje statyti daugiabutį su komercinėmis patalpomis, skundžia šiuos piliečius dėl turtinės 600 000 LT ir neturtinės 30 000 LT žalos atlyginimo. Turtinės žalos piliečiai esą padarė, apskųsdami Vilniaus apskrities administracijos išduotą teisės aktą (nes teismas laikinai sustabdė jo galiojimą), o neturtinės – žiniasklaidoje (radijo nuomonių laidoje „Stebėtojas“) išsakę požiūrį, dėl kurio esą nukentėjo bendrovės dalykinė reputacija.

Judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, kad UAB “Rojaus apartamentai” ieškinys civilinėje byloje yra nepagrįstas. Manome, kad tokiais ieškiniais siekiama įbauginti visuomenę, atgrąsinti ją nuo valdžios pareigūnų kritikos, nuo dalyvavimo visuomeniniuose-socialiniuose šalies ir miestų kūrimo procesuose, gąsdinant turto arešto, finansinėm ir kitokiom pasekmėm.

Judėjimas informuoja, kad civilinė byla dėl 600 000 LT turtinės žalos bus nagrinėjama ketvirtadienį – 2008 m. balandžio 17 d. – 09 val. 00 min. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino per. 40, kiemo korpusas)

http://www.balsas.lt/naujiena/192027